Чтение онлайн

ЖАНРЫ

Эпоха бронзы лесной полосы СССР
Шрифт:

Edgren T., 1970. Studier "over den sn"orkeramiska kulturens keramik i Finland. — SMYA, 72.

Engel C., La Baume W., 1937. Kulturen und V"olker der Fr"uhzeit im Preussenlande. K"onigsberg.

Forssander J.E., 1933. Die Schwedische Bootaxkultur und ihre kontinentaleurop"aischen Voraussetzungen. Lund.

Gaerte W., 1929. Urgeschichte Ostpreussens. K"onigsberg.

Gimbutas M., 1955. Borodino, Seima and their Contemporaries. — Proc. of the Prehistoric Society, v. XXII. Cambridge.

Gimbutas M., 1956. The prehistory of Eastern Europe. I. Cambridge (Mass).

Gimbutas M., 1965. Bronze age cultures in Central and Eastern Europe. Paris-London.

Glrininkas A., 1977a. Sarneles velyvojo neolito (III t"ukstantm. pr. m. e. pab.) gyvenviete. (Шарняльское

поселение позднего неолита, III тыс. до н. э.). — MAD, А 1 (58).

Girininkas А., 1977b. Siaures г у ly Lietuvos akmens amziaus ратinklai (1. Jaros I neolito (III t"ukstantm. pr. m. e.) gyvenviete). (Памятники каменного века северо-восточной Литвы. Ярайское I поселение неолита. III тыс. до н. э.). — MAD, А 4 (61).

Glob Р.V., 1945. Studier over den jyske Enkelgravkultur. — In: Aarboger for mordisk Oldkyndighed of Historie 1944. Kabenliavn.

Graudonis J., 1961. Reznu kapulauks. — AE, 3.

Graudonis J., 1968. Par Latvijas agro met"alu perioda iedzivot"aju sakariem. — AE, 8.

Graudonis J., Loze I., Mugurevics E., Snore E., 1968. Arheologiskie izrakumi Baltija 25 gados. — AE, 8.

Graudonis J., 1974. Par daziem Latvijas agro met"alu perioda kaula rotadatu tipiem. — AE, 11.

Grigalaviciene E., 1975, 1976. I t"ukstantmecio pr. m. e. Lietuvos piliakalnio kaulo dirbinial. (1. Darbo irankiai). — MAD, A.

Grigalaviciene E., 1979. Egliskiu pikapiai. — Lietuvos archeologija, 1. Vilnius.

Hachmann R., 1957. Die fr"uhe Bronzezeit im Westlichen Ostseegebiet und ihre Mittel- und S"udosteurop"aischen Beziehungen. Hamburg.

H"uttel H.-G., 1981. Bronzezeitlische Trensen in Mittel- und Osteuropas. — PBF, XVI, 2.

Indreko R., 1938. Ein Hockergrab in Ardu, Ksp. Kose. — Opetatud Eesti Seltsi Toimetustest, XXX. Tartu.

Indreko R., 1939. Asva linnus-asula. — In: Muistse Eesti linnused. Tartu.

Jaanits L., 1965. "Uber die Ergebnisse der Steinzeitforschung in Sowjetestland. — FM, LXXII.

Jaanits L., 1966. Venekirveste kultuuri asulatest Eestis. (О поселениях культуры ладьевидных топоров в Эстонии). — В кн.: От эпохи бронзы до раннего феодализма. Таллин.

Jaanits L., 1971. "Uber die estnischen Boot"axte von Karlova-Typus. — FM, 78.

Jaanits L., Laut S., L"oagas V., T"onisson E., 1982. Eesti esiajalugu. Tallin.

Jabionskyte-Rimantien'e R., 1965. Radikiu (Kauno raj.) akmens amziaus stovyklos. — MAD, A, 1 (18).

Jankovich J., 1931. Podkarpatsk`a Rus v prehistorii. Mukacevo.

Joki A., 1973. Uralier und Indogermanen. Die "alteren Ber"uhrungen zwischen den Uralischen und Indogermanischen Sprachen. — MSFOu, N 151.

Jovaisa E., 1978. Raudonenu, kapinynas. — Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974, 1975 metais. Vilnius.

Kalicz N., 1960. A kes"obronzkori fels"osz"ocsi csoport leletei 'es kronologiai helyzete. — Archeologiai 'eretesit^o, 3. Budapest.

Kalicz N., 1968. Die Fr"uhbronzezeit in Nord-Ost Ungarn. Budapest.

Kilian K., 1955. Haffk"ustenkultur und Ursprung der Balten. Bonn.

Kivikoski E., 1967. Finland. London.

Kossina C., 1928. Ursprung und Verberifund der Germanen in vor- und fr"uhgeschtlicher Zeit. Leipzig.

Kostrzewski J., 1958. Kultura luzycka na Pomorzu. Pozna"u.

Kruse Fr., 1842. Necrolivonica oder Alterthumer Liv; Esth- und Curlands zur Einf"uhrung der Christlichen Religion in der Kaiserlich Russischen Ostsee. — Gouvernements. Dorpat Leipzig.

Kulikauskas P., Kulikausiene R., Tautavicius A., 1961. Lietuvos archeologijos bruozai. Vilnius.

Lang V., 1983. Ein neues Steischiffsgrab in Nordestland. —

Изв. АН ЭССР, серия общ. наук, 32.

Lehoczky T., 1892, 1912. Adatok haz`ank archeol^ogiajahoz k"ul^on^os tekintettel Begermegyere 'es k^omy'ek'ere, t. I–II. Munk`acs.

Loz'e I., 1968. Jauns neol"ita laikmeta kapulauks Austrumlatvij"a (Zus: Neues neolithisches Gr"aberfeld in Ostlettland). — ZAV, N 4.

Loz'e I., 1975. Neolithic amber Ornaments in the Eastem Part of Latvia. — Przeglad Archeologiczny, v. 23.

Loz'e I., 1978. Neolita celtnu vietas Austrumbaltij`a. (Жилища эпохи неолита Восточной Прибалтики). — АЕ, 12.

L"ougas V., 1970. S"orve laevkalmed. — In: Studia archaeologica in memoriam Harri Moora. Tallinn.

Luchtanas A., 1981. Zalvario apdirbimas ankstyvuosiuose ritu Lietuvos piliakalniuose. — Lietuvos archeologija, 2. Vilnius.

Meinander C.F., 1954. Die Bronzezeit in Finnland. — SMYA, 54.

Mozsolics A., 1967. Bronzefunde des Karpatenbeckens, Budapest.

Mozsolics A., 1973. Bronze-und Goldfunde des Karpatenbeckens. Budapest.

Oancea A., 1976. Brauches de mors an corps en forme de disque. — In: Thraco-Dacica. Recueil d’'etudes `a l’occasion du IIe Congr`es Intern, de Thracologie. Bucurecti.

Ozols J., 1962. Ursprung und Herkunft der Zentralrussischen Fatianowokultur. Berlin.

Puzinas J., 1933. Bronzos amzius Lietuvoje. — Lietuviskoji enciklopedija, t. LV, Vilnius.

Поделиться с друзьями: